Lietuvių kalba, kaip viena archajiškiausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų, remiasi itin sudėtinga linksniavimo sistema, turinčia septynis pagrindinius linksnius. Tuo tarpu galisų kalba (romanų kalbų grupė, paplitusi šiaurės vakarų Ispanijoje) nominalių linksnių neturi, išskyrus įvardžių sistemą. Tai reiškia, kad verčiant iš lietuvių kalbos į galisų kalbą būtina atlikti gilų struktūrinį pertvarkymą. Lietuvių kalbos linksnių reikšmės galisų kalboje yra išreiškiamos prielinksniais (pavyzdžiui, de, a, con, en) ir artikelių sistema.
Gramatikos transformacija: linksnių sistemos praradimas ir artikelių vaidmuo
Didžiausias iššūkis vertėjui – tikslus artikelių (žymimųjų: o, a, os, as ir nežymimųjų: un, unha, uns, unhas) parinkimas. Kadangi lietuvių kalboje artikelių nėra, konteksto apibrėžtumą arba neapibrėžtumą tenka nustatyti iš sakinio struktūros, žodžių tvarkos ar parodomųjų įvardžių. Pavyzdžiui, lietuviškas kilmininkas, nurodantis priklausomybę („tėvo namas“), galisų kalboje reikalauja prielinksnio ir artikelio konstrukcijos: a casa do pai (kur do yra prielinksnio de ir artikelio o susiliejimas). Vietininkas („miške“) verčiamas vietos prielinksniu: no bosque (prielinksnis en + artikelių forma o). Vertėjas privalo gerai išmanyti šiuos susiliejimus (kontrakcijas), nes galisų kalboje prielinksniai itin dažnai susijungia tiek su žymimaisiais, tiek su nežymimaisiais artikeliais, o šių taisyklių nepaisymas laikomas rimta gramatine klaida.
Veiksmažodžių sistemos: tariamoji nuosaka ir asmenuojamoji bendratis
Verčiant veiksmažodines konstrukcijas, išryškėja didžiuliai sisteminiai skirtumai. Galisų kalba pasižymi itin turtinga veiksmažodžio laikų ir nuosakų sistema. Vienas iš specifinių bruožų, kurį vertėjai privalo suprasti, yra geidžiamoji-tariamoji nuosaka (galis. subxuntivo). Ji naudojama kur kas plačiau nei lietuvių kalbos tariamoji nuosaka. Galisų kalboje subxuntivo yra privaloma šalutiniuose sakiniuose po abejonę, norą, emociją ar tikimybę išreiškiančių jungtukų bei frazių. Pavyzdžiui, sakinys „Noriu, kad tu ateitum“ galisų kalba bus verčiamas naudojant esamojo laiko subjunktyvą: Quero que viñas.
Kitas unikalus galisų kalbos reiškinys – asmenuojamoji bendratis (galis. infinitivo persoal). Skirtingai nuo lietuvių kalbos, kur bendratis yra nekaitoma forma, galisų kalboje bendratis gali įgyti asmenų galūnes, jei ji turi savo aiškų subjektą, besiskiriantį nuo pagrindinio sakinio subjekto. Tai leidžia sukurti itin glaustas, bet tikslias sintaksines konstrukcijas. Pavyzdžiui, sakinys „Mums atėjus, prasidėjo koncertas“ gali būti verčiamas naudojant asmenuojamąją bendratį: Ao chegarmos, comezou o concerto. Vertėjui tai suteikia galimybę išvengti ilgų šalutinių sakinių ir išlaikyti natūralų galisų kalbos skambesį.
Taip pat verta paminėti lietuvių kalbos dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių gausą, kuri neturi tiesioginių ekvivalentų galisų kalboje. Lietuviškos dalyvinės konstrukcijos („einantis žmogus“, „padaręs darbą“) galisų kalboje dažniausiai transformuojamos į santykinius šalutinius sakinius (o home que camiña) arba gerundijaus formas (habendo feito o traballo).
Sintaksė ir klitikų (bekirčių įvardžių) išdėstymas
Lietuvių kalbos žodžių tvarka yra laisva, lemiama loginio kirčio ir aktualiosios sakinio narybos. Galisų kalbos sintaksė yra griežtesnė, paprastai sekanti SVO (veiksnys-tarinys-papildinys) modeliu. Tačiau didžiausias iššūkis verčiant sakinius yra bekirčių įvardžių (klitikų, pvz., me, te, se, nos, vos) padėtis sakinyje. Galisų kalba šiuo klausimu turi labai specifines ir griežtas taisykles, kurios skiriasi net nuo kaimyninės ispanų kalbos.
Standartiniame teigiamame sakinyje įvardis eina po veiksmažodžio ir rašomas kartu (enklizė): Vexo-te („Matau tave“). Tačiau, jei prieš veiksmažodį atsiranda neigiamasis dalelytė (non), tam tikri adverbai (pvz., onte, sempre) ar jungtukai, įvardis privalomai perkeliamas prieš veiksmažodį (proklizė): Non te vexo („Nematau tavęs“). Verčiant iš lietuvių kalbos, kur įvardžiai gali laisvai judėti sakinyje („tave matau“, „matau tave“, „nematysiu tavęs“), būtina atidžiai analizuoja galisų kalbos sakinio kontekstą, kad būtų išvengta nenatūralių sintaksinių konstrukcijų, kurios iškart išduoda nekokybišką vertimą.
Kultūrinis kontekstas, leksika ir lokalizacijos strategijos
Galisų kalba yra neatsiejama nuo Galisijos regiono tapatybės ir kultūros. Ji patiria stiprią ispanų kalbos (kastilų) įtaką, todėl šiuolaikiniame vertimo procese kyla diskusijų dėl leksikos grynumo. Egzistuoja dvi pagrindinės srovės: oficialioji (remiama Real Academia Galega), kuri siekia išlaikyti kalbos savitumą atsiribojant nuo ispanizmų, ir reintegracionistinė, kuri galisų kalbą laiko ta pačia kalbine sistema kaip portugalų kalba ir siekia ją artinti prie bendros lusofonijos erdvės rašybos. Vertėjas, atsižvelgdamas į tikslinę auditoriją, privalo pasirinkti tinkamą kalbos registrą ir ortografijos standartą (dažniausiai reikalaujama oficialiojo RAG standarto).
Lokalizuojant tekstus iš lietuvių kalbos, kurioje gausu šiaurietiškų realijų (pvz., gamtos reiškiniai, specifiniai valgiai kaip šaltibarščiai ar cepelinai, etnokultūriniai terminai), galisų kalboje tenka naudoti aprašomąjį vertimą arba ieškoti funkcinių ekvivalentų. Pavyzdžiui, lietuviška pirtis gali būti aiškinama kaip sauna tradicional, tačiau siekiant išlaikyti kultūrinį atspalvį, tikslinga palikti originalų terminą su trumpu paaiškinimu išnašoje arba skliausteliuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mandagumo formas: lietuviškas kreipinys „Jūs“ galisų kalboje gali būti verčiamas įvardžiu vostede (vienaskaita) arba vostedes (daugiskaita), tačiau šiuolaikiniame neformaliame galisų bendravime dažniau vartojama tiesioginė forma ti (tu), tad vertėjas turi tiksliai įvertinti teksto toną ir santykį tarp kalbėtojų.
Praktiniai patarimai kokybiškam vertimui užtikrinti
Siekiant nepriekaištingo vertimo iš lietuvių į galisų kalbą, vertėjams rekomenduojama vadovautis šiomis gairėmis:
- Naudokitės patikimais ištekliais: Kadangi tiesioginių lietuvių-galisų kalbų žodynų praktiškai nėra, kaip tarpinę kalbą verta naudoti portugalų arba ispanų kalbas. Tačiau atlikus pirminį vertimą būtina jį patikrinti oficialiuose galisų kalbos žodynuose, pavyzdžiui, Dicionario da Real Academia Galega (DRAG).
- Kontroliuokite ispanizmų vartojimą: Venkite tiesioginio ispanų kalbos žodžių perkėlimo į galisų kalbos tekstą (vadinamųjų castelanismos). Pavyzdžiui, naudokite galisiškus žodžius auga (vietoj ispanų agua), perigo (vietoj peligro), grazas (vietoj gracias).
- Atkreipkite dėmesį į kontrakcijas: Galisų kalboje prielinksniai jungiasi ne tik su artikeliais, bet ir su kai kuriais įvardžiais. Užtikrinkite, kad visos kontrakcijos (pvz., no, dunha, daquela) būtų pritaikytos teisingai pagal galiojančias normas.
- Pasitelkite gimtakalbių pagalbą: Galutinė teksto peržiūra (redagavimas ir korektūra), atliekama galisų kalbos specialisto, yra būtina, kad būtų užtikrintas natūralus kalbos skambesys, idiomatinis tikslumas ir tinkamas stilius.