Vertimas tarp lietuvių ir somalių kalbų yra unikali ir itin specifiška sritis, reikalaujanti gilių dviejų visiškai skirtingų kalbinių šeimų žinių. Lietuvių kalba, būdama indoeuropiečių šeimos baltų šakos atstovė, pasižymi archajiška struktūra, sudėtinga linksniavimo sistema ir sintetinėmis formomis. Tuo tarpu somalių kalba priklauso afroazijinių kalbų šeimos kušitų šakai. Ji yra agliutinacinė kalba, turinti išvystytą fokusavimo (dėmesio) sistemą ir toninius elementus. Šis straipsnis padės suprasti pagrindinius iššūkius, lingvistinius skirtumus bei praktinius patarimus, reikalingus kokybiškam šių dviejų kalbų vertimui.
Gramatinis lūžis: indoeuropiečių sintetinė sistema prieš kušitų agliutinaciją
Vienas iš didžiausių iššūkių vertėjui yra gramatinių sistemų nesuderinamumas. Lietuvių kalba remiasi linksniavimu – daiktavardžiai turi septynis linksnius, kuriais išreiškiami ryšiai tarp sakinio dalių. Pavyzdžiui, sakinys „Aš atidaviau knygą draugui“ reikalauja galininko ir naudininko linksnių. Somalių kalboje tokios išvystytos daiktavardžių linksnių sistemos nėra. Vietoj to naudojamos agliutinacinės konstrukcijos: prie veiksmažodžio arba daiktavardžio lipdomi afiksai, prielinksniai ir įvardžiai.
Somalių kalboje ryšius tarp veiksmažodžio ir jo argumentų dažnai nustato prie veiksmažodžio besijungiantys preverbaliniai dalelės ar įvardiniai elementai (pavyzdžiui, u – „dėl/kam“, ku – „į/su“, ka – „iš/nuo“, la – „kartu su“). Lietuviškas prielinksnis „iš“ (pvz., „išeiti iš namų“) somalių kalboje bus išreikštas preverbaline dalelyte ka prieš pat veiksmažodį. Vertėjas privalo visiškai pertvarkyti sakinio logiką, kad išlaikytų pirminę prasmę.
Giminės poliariškumas ir skaičiaus kategorija
Lietuvių kalboje giminės kategorija yra stabili: vyriškos giminės daiktavardis („vyras“, „namas“) išlieka vyriškos giminės tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje. Somalių kalba turi unikalų reiškinį, žinomą kaip giminės poliariškumas (angl. gender polarity). Tai reiškia, kad daugelis daiktavardžių keičia savo giminę iš vienaskaitos į daugiskaitą. Pavyzdžiui, vienaskaitinis žodis wiil (berniukas) yra vyriškos giminės, o jo daugiskaita wiilal (berniukai) elgiasi kaip moteriškos giminės daiktavardis gramatinio derinimo prasme.
Šis reiškinys sukelia didelių sunkumų derinant pažyminius, įvardžius ir veiksmažodžius sakinyje. Vertėjas iš lietuvių kalbos turi būti itin atidus, kad teisingai parinktų artikelius (somalių kalboje artikeliai nurodo giminę ir yra regiškai prijungiami prie daiktavardžio galo, pvz., -ka/-ta arba -kii/-tii praeities kontekste) ir nesuklystų nustatydamas subjekto giminę pagal daugiskaitos formą.
Fokuso dalelytės somalių kalboje ir sakinio tvarka
Lietuvių kalboje sakinio aktualioji naryba (svarbiausios informacijos išryškinimas) dažniausiai pasiekiama keičiant žodžių tvarką arba pasitelkiant intonaciją. Pavyzdžiui, „Jonas nupirko mašiną“ (neutralus) ir „Mašiną nupirko Jonas“ (pabrėžiamas Jonas). Somalių kalboje sakinio struktūra yra griežtai susijusi su fokuso sistema. Čia privaloma naudoti fokuso dalelytes: baa, ayaa arba waxaa objekto ar subjekto fokusavimui, ir waa veiksmažodžio fokusavimui.
Jei somalių kalbos sakinyje nėra fokuso dalelytės, sakinys laikomas gramatiškai neteisingu arba nebaigtu. Pavyzdžiui:
- Jonas waa tegey. (Jonas išėjo. Fokusas ties veiksmu – dalelytė waa).
- Jonas baa tegey. (Būtent Jonas išėjo. Fokusas ties subjektu – dalelytė baa).
Lietuvių kalbos vertėjas turi identifikuoti, kuri sakinio dalis originaliame tekste yra emociškai ar logiškai pabrėžta, ir atitinkamai somališkame vertime parinkti tinkamą fokuso dalelytę bei sakinio struktūrą. Tai reikalauja ne pažodinio, o giliojo semantinio teksto suvokimo.
Kultūrinis kontekstas ir metaforų lokalizavimas
Kalbų lokalizacija neatsiejama nuo abiejų šalių kultūros ir geografijos. Lietuviškame tekste gausu metaforų ir frazeologizmų, susijusių su mišku, sniegu, lietumi, gintaru, žemdirbyste ar krikščioniškosiomis tradicijomis (pvz., „kaip iš gausybės rago“, „lengva ranka“, „laikas gydo žaizdas“). Somalis – Rytų Afrikos šalis, kurioje dominuoja klajoklių gyvulininkystė (ypač kupranugarių auginimas) ir islamo religija.
Daugelis lietuviškų posakių somalių kalba tiesiogiai neturi prasmės. Pavyzdžiui, kupranugaris somalių kultūroje yra gerovės, ištvermės ir gyvybės simbolis, todėl daugelis teigiamų epitetų ar palyginimų somalių kalboje yra susiję būtent su šiuo gyvūnu arba vandeniu, sausra ir ganyklomis. Krikščioniški terminai (pvz., „krikštatėvis“, „atgaila“, „šventoji dvasia“) turi būti verčiami itin atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad somalių visuomenėje dominuoja islamas, ir pasirinkti atitikmenis, kurie būtų suprantami vietiniams skaitytojams, neprarandant originalaus teksto neutralumo ar religinio atspalvio.
Praktiniai patarimai ir vertimo kokybės užtikrinimas
Siekiant užtikrinti aukščiausią vertimo iš lietuvių kalbos į somalių kalbą kokybę, rekomenduojama vadovautis šiomis taisyklėmis:
- Venkite pažodinio vertimo: Kadangi sakinių struktūra skiriasi iš esmės (lietuvių kalboje dažniausiai SVO – Veiksnys-Tarininys-Papildinys, o somalių kalboje verbų pozicija ir derinimas priklauso nuo fokuso dalelytės), pažodinis vertimas sukurs nesuprantamą žodžių kratinį.
- Naudokite patikimus terminų žodynus: Kadangi oficialių lietuvių–somalių žodynų praktiškai nėra, vertėjai dažnai naudoja anglų kalbą kaip tarpinę kalbą. Svarbu patikrinti, ar anglų kalbos tarpinis terminas tiksliai atspindi lietuviško termino prasmę prieš jį verčiant į somalių kalbą.
- Atsižvelkite į tarmas: Nors somalių kalba turi standartizuotą rašytinę formą (naudojančią lotynišką abėcėlę), šnekamojoje kalboje egzistuoja regioniniai skirtumai (pvz., šiaurės, pietų ir Benaadir tarmės). Vertimas turėtų būti atliekamas standartine somalių kalba (Mudug tarmės pagrindu), kuri suprantama visuose regionuose.
- Teksto tikrinimas (Back-translation): Svarbiems tekstams (teisiniams dokumentams, medicininėms instrukcijoms) naudokite atgalinio vertimo metodą – išverskite somališką tekstą atgal į lietuvių ar anglų kalbą su kitu specialistu, kad įsitikintumėte, jog prasmė nebuvo iškreipta.