Morfologinis ir sintaksinis panašumas: dvi archajiškos sistemos
Nors lietuvių kalba priklauso baltų kalbų grupei, o islandų kalba – šiaurės germanų šakai, abi šios kalbos visame pasaulyje garsėja savo archajiškumu ir sudėtinga morfologine struktūra. Vertimas iš lietuvių kalbos į islandų reikalauja ne tik puikaus žodyno išmanymo, bet ir gilaus supratimo apie tai, kaip abi kalbos išlaikė savo senąsias indoeuropiečių prokalbės savybes. Skirtingai nuo daugelio kitų Europos kalbų, kurios bėgant šimtmečiams supaprastėjo (pavyzdžiui, anglų ar švedų), lietuvių ir islandų kalbos išsaugojo sudėtingas linksniavimo ir asmenavimo sistemas. Tai reiškia, kad pažodinis vertimas šioje kalbų poroje yra neįmanomas – profesionalus vertėjas privalo struktūriškai perkonstruoti sakinius, atsižvelgdamas į abiejų kalbų gramatines kategorijas, giminės suderinamumą ir sintaksinius ryšius.
Linksnių sistemos asimetrija ir prepozicijų vaidmuo
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriama atliekant lietuvių-islandų vertimą, yra linksnių sistemų skirtumai. Lietuvių kalboje naudojami 7 linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas ir šauksmininkas). Islandų kalboje linksnių sistema yra šiek tiek siauresnė – ji turi 4 linksnius: vardininką (nefnifall), galininką (þolfall), naudininką (þágufall) ir kilmininką (eignarfall).
Verčiant lietuviškas konstrukcijas, kuriose naudojami vietininko ir įnagininko linksniai, islandų kalboje tenka pasitelkti prielinksnius (prepozicijas) ir atitinkamus linksnius, kuriuos tie prielinksniai valdo. Pavyzdžiui, lietuvių vietininkas („mieste“) islandų kalboje dažniausiai išreiškiamas prielinksniu „í“ arba „á“ kartu su naudininku („í borginni“). Įnagininkas, nurodantis įrankį ar priemonę („rašau tušinuku“), islandų kalboje verčiamas naudojant prielinksnį „með“ (su) ir naudininką („ég skrifa með penna“). Vertėjui būtina puikiai išmanyti islandų kalbos prielinksnių valdymą, nes kai kurie prielinksniai reikalauja galininko, o kiti – naudininko arba kilmininko, priklausomai nuo konteksto ir veiksmo krypties.
Gramatinė giminė ir apibrėžtumas: artikelių ir įvardžiuotinių formų dermė
Gramatinės giminės kategorija taip pat pateikia savitų iššūkių. Lietuvių kalboje daiktavardžiai skirstomi į vyriškosios ir moteriškosios giminės kategorijas, o islandų kalboje egzistuoja trys giminės: vyriškoji (karlkyn), moteriškoji (kvenkyn) ir bevardė (hvorugkyn). Verčiant lietuviškus beasmenius ar neutralius teiginius arba daiktavardžius, kurių atitikmenys islandų kalboje priklauso bevardei giminei, reikia atidžiai derinti būdvardžius, įvardžius ir skaitvardžius.
Kitas svarbus aspektas – apibrėžtumas. Lietuvių kalba neturi artikelių, o apibrėžtumo reikšmė prireikus perteikiama įvardžiuotinėmis būdvardžių formomis (pavyzdžiui, skirtumas tarp „baltas lokys“ ir „baltasis lokys“). Islandų kalboje apibrėžtumas yra sisteminis reiškinys, išreiškiamas prie daiktavardžio prijungiamu sufiksiniu (žymimuoju) artikeliu (pavyzdžiui, hestur – arklys, hesturinn – tas arklys). Jeigu prieš daiktavardį eina būdvardis, naudojama silpnoji būdvardžio forma ir laisvasis artikelis arba specifinė sintaksinė konstrukcija (pavyzdžiui, hvíti björninn – baltasis lokys). Vertėjas privalo tiksliai identifikuoti lietuviško teksto kontekstinį apibrėžtumą ir teisingai pritaikyti islandų kalbos artikelių naudojimo taisykles.
Islandų kalbos purizmas ir terminologijos adaptavimas
Islandija pasaulyje garsėja itin griežta kalbos purizmo politika (málhreinsun). Nuo pat XIX amžiaus šalyje stengiamasi vengti tarptautinių žodžių ir skolinių, o vietoj jų kuriami nauji žodžiai (nysmíði) iš senųjų islandiškų šaknų. Pavyzdžiui, kompiuteris islandiškai yra tölva (sukurtas sujungus žodžius, reiškiančius skaičių ir pranašę), o telefonas – sími (senasis žodis, reiškęs giją ar siūlą).
Lietuvių kalba taip pat turi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) reguliavimą ir polinkį kurti lietuviškus terminus, tačiau kasdienėje ir profesinėje kalboje kitaip nei islandai mes naudojame kur kas daugiau tarptautinių žodžių (pavyzdžiui, „analizė“, „struktūra“, „generacija“). Verčiant iš lietuvių kalbos, kurioje gausu tarptautinių terminų, į islandų kalbą, negalima tiesiogiai islandizuoti tarptautinių žodžių pridedant galūnes. Būtina surasti tikruosius islandiškus neologizmus, patvirtintus Islandijos kalbos instituto (Árni Magnússon institutas). Tai ypač aktualu technologijų, medicinos, teisės ir verslo vertimuose.
Kultūriniai niuansai ir idiomatinė adaptacija
Vertimas niekada nėra tik žodis į žodį perkėlimas; tai dviejų kultūrų dialogas. Lietuva ir Islandija turi labai skirtingą gamtinę, istorinę ir socialinę aplinką. Islandų kalboje gausu specifinių žodžių, apibūdinančių oro sąlygas, vėją, sniegą, ledą ir vulkaninius reiškinius, kurių tiesioginių atitikmenų lietuvių kalboje nėra. Priešingu keliu, lietuviški miško, žemdirbystės ir kontinentinio klimato terminai islandų kalboje gali skambėti svetimai arba reikalauti platesnio paaiškinimo, nes Islandijoje dominuoja vulkaninis kraštovaizdis ir nėra tradicinės miškininkystės.
Idiomos taip pat reikalauja kūrybiško požiūrio. Lietuviškas posakis „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ islandiškai turi artimą atitikmenį (Gefnum hesti skal ekki í munn líta), tačiau daugelis kitų posakių skiriasi iš esmės. Verčiant metaforas ar vaizdingus išsireiškimus, svarbu rasti kultūrinį islandišką atitikmenį, o ne versti pažodžiui, kas sugadintų teksto natūralumą ir apsunkintų skaitytojo supratimą.
Praktiniai patarimai profesionaliam vertėjui
Sėkmingam vertimui iš lietuvių į islandų kalbą rekomenduojama vadovautis šiomis gairėmis:
- Naudokitės autoritetingais šaltiniais: Visada tikrinkite terminologiją oficialiuose islandų kalbos žodynuose, pavyzdžiui, „Snara“ platformoje arba Árni Magnússon instituto duomenų bazėse.
- Kontroliuokite veiksmažodžių valdymą (sagnir og fallstjórn): Islandų kalboje veiksmažodžiai labai griežtai reikalauja tam tikro linksnio. Net menkiausia klaida parinkus netinkamą daiktavardžio linksnį po veiksmažodžio gali pakeisti sakinio reikšmę arba padaryti jį visiškai nesuprantamą gimtakalbiui.
- Atsižvelkite į stilistinį toną: Islandų visuomenė yra palyginti neformali, todėl bendravimo stilius (net ir oficialiuose tekstuose) gali atrodyti tiesesnis ir paprastesnis nei lietuvių kalboje, kurioje vis dar gausu pasyvių konstrukcijų ir mandagumo formų. Venkite pernelyg sudėtingų, daugiaaukščių sakinių struktūrų, kurios nebūdingos islandiškai rašybai.
- Prisitaikykite prie islandiškos pavardžių sistemos: Atkreipkite dėmesį į specifinį islandišką pavardžių sudarymo principą (tėvardžius su galūnėmis -son ir -dóttir) ir užtikrinkite teisingą jų vartoseną bei linksniavimą tekste, kai verčiate dokumentus ar biografinius aprašymus.